| Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto |
|
Įstatymo projektu siekiama sudaryti paprastą ir skaidrią ūkinės veiklos reguliavimo aplinką, užtikrinti palankesnes sąlygas subjektams pradėti ir plėtoti ūkinę veiklą (gaminti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.), skatinti ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją, reguliuoti gamybos ir vartojimo kainą pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodiką. Įstatymo projektu įtvirtinamos bendrosios nuostatos, supaprastinančios ir palengvinančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energetikos sektoriuje, įskaitant administracinių kliūčių pašalinimą, nepakankamų paskirstymo kanalų ir informacijos trūkumo apie rinką pašalinimą. Įvertinus direktyvos 2009/28/EB bei susijusių Europos Komisijos teisės aktų reikalavimus, geriausia ir efektyviausia būtų direktyvą įgyvendinti priimant įstatymą, kuriame būtų įtvirtintos bendrosios naujosios direktyvos nuostatos bei peržiūrėti jau galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys atskiras atsinaujinančių energijos išteklių sritis. Priimant naują įstatymą, direktyvos nuostatos bus išdėstytos viename teisės akte, tuo tarpu keičiant ir pildant šiuo metu galiojančius teisės aktus, būtų apsunktinas vientisos paramos sistemos atsinaujinančių išteklių energetikai įtvirtinimas, administracinių kliūčių mažinimas, o atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo teisinė aplinka būtų paini ir sistemiškai nevientisa. Be to, įvertinus Europos Sąjungos valstybių narių teisėkūrą atsinaujinančių energijos išteklių srityje, darytina išvada, kad būtent įstatymas yra pagrindinė priemonė skatinti naudoti energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, geriausia ir efektyviausia priemonė, labiausiai padedanti sumažinti CO2 išmetimų apimtis, sukurti naujas darbo vietas, išplėsti infrastruktūrą, plėtoti pramonę bei pasiekti kitų užsibrėžtų tikslų. Kai kurios direktyvos 2009/28/EB nuostatos nustato ūkinės veiklos reguliavimo principus, įskaitant ir ūkinės veiklos laisvės ribojimo pagrindus (pvz., įpareigojimas, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai visiškai arba iš dalies padengtų naujų gamintojų, tiekiančių iš atsinaujinančios energijos išteklių pagamintą elektros energiją, įjungimo į bendrą tinklą sąnaudas, taip pat pirmenybės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema nustatymas), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką (pvz., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2008, Nr. 140-5569)) nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nėra vieno teisės akto, reglamentuojančio su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra susijusių visuomeninių santykių visumos: atsakingų už atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą institucijų sistemos ir funkcijų, kilmės garantijų teikimo principų, elektrinių, generuojančių energiją iš atsinaujinančių išteklių, įrengimo, statybos, prieigos prie tinklo klausimų, skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių generuojamą energiją priemonių sistemos, jų finansavimo išteklių ir kitų klausimų. Esamas įstatyminis atsinaujinančių energetikos išteklių reglamentavimas yra nepakankamas, siekiant tikslų, nustatytų Lietuvos tarptautiniuose įsipareigojimuose bei Nacionalinėje energetikos strategijoje – skatinti šių išteklių plėtrą. Būtina sudaryti palankią teisinę aplinką šios energetikos šakos plėtrai: statybos proceso, statinių atnaujinimo srityse, rėmimo schemų sukūrime ir įgyvendinime. Darbo grupės pirmininkas, |
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą parengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Pirminiai įstatymo projekto nuostatų siūlytojai – atsinaujinančių energijos išteklių asocijuotos struktūros, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Seimo nariai, visuomenės atstovai.
Įstatymo tikslas yra garantuoti darnų aprūpinimą energija ir skatinti tolesnį šilumos energijos, elektros energijos, degalų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimą ir vystymąsi bei tokios energijos naudojimą, ypač atsižvelgiant į aplinkos apsaugą (klimato kaitą), iškastinių išteklių tausojimą ir priklausomybės nuo energijos išteklių ir energijos importo mažinimą. Šiuo įstatymu nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančius energijos išteklius – vandens potencinę, saulės, vėjo, biomasės ir jai prilygstančių išteklių (įskaitant biologiškai skaidžią pramoninių ir komunalinių atliekų dalį), žemės, oro ir vandens šilumos energiją – sistema.