| Ateitininkai 100-čio jubiliejaus proga Briuselyje sulaukė A.Saudargo pasveikinimo |
|
„Esame ne tam, kad raudotumėm. Esame tam, kad gražintumėm Europai Ateitį“, - pabrėžė A. Saudargas ir baigdamas kvietė nešti šią žinią. Renginį pratęsė simpoziumas „Kokiomis vertybėmis kursime ateities Lietuvą“, kuriame dalyvavo kultūros istorikė, Vilniaus Universiteto docentė, menotyros ir teologijos daktarė dr. Irena Vaišvilaitė ir žurnalistas, politologas, Pilietinio švietimo centro (JAV) plėtros vadybininkas Dr. Darius Udrys. Antrąją renginio dieną dalyviai apsilankė Liuveno universitete ir susipažino su Ateitininkų judėjimo ištakomis Belgijoje. Vėliau minėjimo proga iškilmingas Šv. Mišias aukojo kunigas Algirdas Dauknys. Renginį užbaigė šventinė popietė ir diskusija „Ateitininkijos pėdsakas Lietuvos visuomenėje“, kurią vedė Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas. Lygiai prieš šimtą metų 1910 m. vasario 19 d. Belgijos Liuveno universitete susibūrę lietuviai išrinko pirmąją Lietuvių katalikų studentų sąjungos valdybą. Neilgai trukus Lietuvių katalikų sąjunga, iš pradžių vienijusi Belgijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos universitetuose studijuojančius bendraminčius, tapo ateitininkais. Ši diena tradiciškai laikoma ateitininkų organizacijos gimtadieniu. |
Vasario 19-20 d. Briuselio ateitininkų klubas surengė Ateitininkų organizacijos 100 metų jubiliejaus minėjimą „Ateitį regim Tėvynės laimingą“. Briuselyje LR Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos vykusiame renginio atidaryme vienas iš renginio rėmėjų Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas perdavė sveikinimo žodį susirinkusiems šio garbingo šimtmečio proga. A. Saudargas, minėdamas Belgijos Liuveno universitetą kaip vieną iš Ateitininkų judėjimo lopšių teigė: „Prasminga, kad atgimstanti Lietuva sėmėsi įdėjų iš krikščioniškosios Europos versmės. Dabar, kai Europa, Jono Pauliaus II–jo žodžiais tariant, kvėpuoja abiem savo plaučiais, gražus yra noras aplankyti vieną savo gimtaviečių“.
Anot europarlamentaro, jei ateitininkijos Tėvai galėtų sugrįžti į šių dienų Europą, deja, jos nepažintų. „Europos nukrikščionėjimas yra didžiulis. Tai, kas prieš šimtmetį buvo Ateitis, dabar vadinama Praeitimi, Dievo vardas yra vejamas iš kalbos, kryžiai nukabinami“, - pažymėjo jis.