| Jolanta Žakevičienė: Milžiniškas moterų politinis potencialas |
|
Moterys – tai tvirtas mūsų visuomenės pagrindas. Jų atliekamas vaidmuo visuomenėje įgauna vis didesnį pripažinimą, svarbą ir įvertinimą. Tradicinės ir senosios moterų pareigos kaip: namų ūkio prižiūrėjimas, vaikų auklėjimas, maisto gaminimas, nors ir išliko svarbiomis, tačiau šalia jų atsirado profesijos, kurios yra traktuojamos kaip moteriškomis – tai sekretorė, administratorė, darželio auklėtoja, virėja, gydytoja, kirpėja, mokytoja ir t.t. Tačiau žvelgiant į pačius aukščiausius postus, vis dar juntamas stipriosios lyties dominavimas, nors tendencingas moterų skaičiaus didėjimas tarp vadovų ir direktorių yra juntamas. Kaip ten bebūtų, politikoje moterų vaidmuo vis dar nėra taip vertinamas ir priimamas kaip turėtų būti. Ar kvotų įvedimas padėtų išspręsti šią "problemą" sunku pasakyti, tačiau remiantis Vokietijos CDU ( Dešiniosios Krikščionių Demokratų ) partijos patirtimi, kai nuo 2005 metų Balandžio mėnesio naujoji partijos vedlė Angel Merkel nustatė partijos prioritetus, kurie krypo į moteris, šeimas ir išsilavinimą, neprireikė įvedinėti ir kvotos, o tiesiog didesnį dėmesį sutelkti į šiuos dalykus. Tai buvo pagrindas iki šiol tebesitęsiančiai sėkmei.
Žvelgiant į moterų užimamas pozicijas pasaulio politikoje, susidaro nedviprasmiškas vaizdas. Juk gilioje senovėje vykusiuose karuose tarp genčių ir tautų dalyvaudavo išskirtinai vyrai. Bet karų tikslai neretai būdavo moterys – tai ir Kleopatra,. Bet yra pavyzdžiu kaip ir pačios moterys dalyvavo tautos politikoje – tai ir mitai apie amazones, , Žanos d‘Ark, Anglijos karalienių dinastija, Rusijos carienių istorijos. Bet kuo gi pasaulio atmintis yra susijusi su dabartine visuomene ir politika? Juk neatsitiktinai šiais metais rinksime Lietuvos moterį 2010, kuri bus tarsi mūsų antroji prezidentė vieneriems metams. Tokio išskirtinio dėmesio nesusilaukia net vyrai. Lietuvos politiniame spektre vis dar vegetuoja "Moterų partija", kuri po įvairių jungimųsi su kitomis politinėmis organizacijomis bando išlaikyti savo tradicijas. Tačiau kodėl visuomenėje, kurioje daugiau kaip 53% sudaro moterys, ši politinė jėga nesusilaukė sėkmės. Atsakymas į šį klausymą yra labai paprastas – tai pernelyg koncentruotas požiūris į politiką, tiesiogiai susijusią su moterimis – tai ir atlyginimų moterims kėlimas, ir karjeros perspektyvų gerinimas, ir t.t., tačiau užmirštant pagrindinius valstybės prioritetus, politiką ir valstybei gyvybiškas sferas. Bet visiškai kitokia situacija yra su moterimis politikėmis tradicinėse partijose. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, kur buvo apklausiami tiek vyrai, tiek moterys, ką jie rinktųsi, ar kandidatą vyrą, ar kandidatę moterį, jei abiejų kandidatų kompetencijos, išsilavinimas ir patirtis politikoje būtų daugmaž vienodas. Gauti rezultatai nustebino – 43% apklaustųjų vyrų rinktųsi kandidatę moterį, tai yra maždaug pusė visų apklaustųjų, kai tuo tarpu moterys parodė tikrą lojalumą savo lyčiai, nes net 65% apklaustųjų rinktųsi kandidatę moterį. Kaip ten bebūtu, visi apklaustieji sutaria, kad politikoje svarbiausios šios savybės: išsimokslinimas, politinė patirtis, amžius, išvaizda, šeimyninė padėtis ir tautybė. Bet daugiau nei kas ketvirtas ( 28% ) respondentų mano, kad didesnis skaičius moterų valdžioje turėtų teigiamą poveikį valstybės valdymui, kai tuo tarpu tik 10% mano, kad šalies valdymui tai pakenktų. Atsakiusiųjų, kad esant daugiau moterų valdžioje valdymas pagerėtų, svariausi argumentai yra šie: moterys labiau įsigilina į esmę, viską apgalvoja, įžvalgesnės, geriau išmano gyvenimą, moka elgtis su pinigais ir yra sąžiningesnės. |