{"id":75,"date":"2017-06-27T06:42:42","date_gmt":"2017-06-27T08:42:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.lkdp.lt\/?page_id=75"},"modified":"2017-06-27T09:48:01","modified_gmt":"2017-06-27T11:48:01","slug":"lkd-programa","status":"publish","type":"page","link":"http:\/\/www.lkdp.lt\/?page_id=75","title":{"rendered":"LKD Programa"},"content":{"rendered":"

I. BENDROJI DALIS<\/strong>
\n M\u016bs\u0173 istorin\u0117s i\u0161takos<\/strong><\/strong><\/p>\n

Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 politin\u0117s organizacijos i\u0161takos siekia dar 1904 metus, kai buvo parengta pirmoji Lietuvi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 veiklos programa. 1917 m. Petrapilyje su\u0161aukto Lietuvi\u0173 seimo metu \u012fvykusi Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 konferencija pri\u0117m\u0117 partijos program\u0105 ir i\u0161rinko centro komitet\u0105. Krik\u0161\u010dionys demokratai buvo viena stipriausi\u0173 Petrapilio seimo grupi\u0173, gynusi\u0173 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s reikalavim\u0105 ir siekusi\u0173, kad i\u0161 priespaudos i\u0161sivadavusi Lietuva tapt\u0173 demokratine respublika.
\nKrik\u0161\u010dionys demokratai \u2013 1918 m. vasario 16 d. Akto signatarai Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Kazimieras \u0160aulys, Jonas Vailokaitis, valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s veik\u0117jai Mykolas Krupavi\u010dius, Antanas Tum\u0117nas, Vladas Jurgutis, Vytautas Petrulis, Leonas Bistras ir kiti labai daug nuveik\u0117 kuriant Lietuvos valstyb\u0119 bei stiprinant jos demokratinius pagrindus. Aleksandras Stulginskis buvo i\u0161rinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, v\u0117liau \u2013 Lietuvos Respublikos Prezidentu.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 tapatyb\u0117s ir veiklos t\u0119stinumas<\/strong><\/p>\n

Soviet\u0173 S\u0105jungai okupavus Lietuvos Respublik\u0105, okupant\u0173 nesunaikinta partijos dalis emigracijoje persitvark\u0117 \u012f Lietuvi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jung\u0105, kuri t\u0119s\u0117 Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partijos veikl\u0105 u\u017esienyje, buvo viena i\u0161 Vidurio Europos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jungos \u012fk\u016br\u0117j\u0173 ir pasaulio Krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 internacionalo nar\u0117.
\nLietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partija buvo nenutr\u016bkstamai atstovaujama Europos ir pasaulio Krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 susivienijimuose.
\n1990 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f \u012fvyk\u0119s atkuriamasis Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partijos suva\u017eiavimas atk\u016br\u0117 visateis\u0119 partijos veikl\u0105 Lietuvoje.
\n2001 m. gegu\u017e\u0117s 12 d. Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partija reorganizavosi ir pakeit\u0117 savo pavadinim\u0105 i\u0161 \u201cLietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partija\u201d \u012f \u201eLietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c. Lietuvoje savo veikl\u0105 vykdanti ir tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105 turinti Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partija per\u0117m\u0117 visateis\u012f atstovavim\u0105 Europos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jungoje ir pasaulio Krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 internacionale. 2004 metais Lietuvai tapus visateise Europos S\u0105jungos nare, partija \u201cLietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201d tapo visateise Europos Liaudies partijos nare.
\n2007 met\u0173 gruod\u017eio 15 d. partijos \u201cLietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201d konferencija absoliu\u010dia bals\u0173 dauguma pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 reorganizuoti partij\u0105, vertybi\u0173 ir tiksl\u0173 bendrumo pagrindu susijungti su reorganizuojama T\u0117vyn\u0117s s\u0105junga ir \u012fsteigti jungtin\u0119 partij\u0105 \u201eT\u0117vyn\u0117s s\u0105junga-Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c.<\/p>\n

Reorganizav\u0119 savo partij\u0105 ir susijung\u0119 su reorganizuota T\u0117vyn\u0117s s\u0105jung\u0105 \u012f jungtin\u0119 partij\u0105, nuo pat pastarosios \u012fsteigimo Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai toliau i\u0161saugo savo organizacij\u0105, istorin\u0119 ir id\u0117jin\u0119 tapatyb\u0119 bei nenutr\u016bkstamai t\u0119sia veikl\u0105 jungtin\u0117je partijoje nauju pavidalu kaip savita jungtin\u0117s partijos dalis \u2013 bendrija \u201eLietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c.
\nReorganizuodamasi partija \u201eLietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c pri\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 savo nari\u0173 jungtin\u0117je partijoje sudaromos atskiros bendrijos program\u0105, u\u017etikrinan\u010di\u0105 Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokrat\u0173 puosel\u0117jam\u0173 pagrindini\u0173 vertybi\u0173 ir savit\u0173 programini\u0173 nuostat\u0173 t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 siekiai ir prioritetai<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 bendrieji siekiai i\u0161lieka nepakit\u0119: puosel\u0117ti pagrindines krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias vertybes kaip savo ir bendruomen\u0117s gyvenimo gaires, vadovautis jomis tarnaujant Lietuvai, gaivinti ir stiprinti Europos tradicin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kosios demokratijos pagrindus Lietuvos visuomen\u0117s vie\u0161ojo gyvenimo, valstyb\u0117s socialin\u0117s ir politin\u0117s sistemos, bei teisin\u0117s valstyb\u0117s funkcionavimo srityse.
\nKartu su T\u0117vyn\u0117s s\u0105junga reorganizav\u0119si ir vertybi\u0173 bendrumo pagrindu \u012fsteig\u0119 jungtin\u0119 partij\u0105, siekiame sustiprinti Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 potencial\u0105, \u012fgyvendindami savo nuosekli\u0105 programin\u0119 nuostat\u0105 \u2013 remtis visais, kurie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias vertybes pripa\u017e\u012fsta kaip savo gyvenimo bendruomen\u0117je gaires ir nuo\u0161ird\u017eiai nori prisid\u0117ti prie \u0161i\u0173 vertybi\u0173 gaivinimo visuomen\u0117s gyvenime, nevertindami pagal tai, ar ir kaip aktyviai jie dalyvauja religiniame krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010dios gyvenime, ar net laikosi atokiau nuo jo. Krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 vertybi\u0173 pagrindu vienydamiesi bendram darbui, gerbiame kiekvieno \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, nesiki\u0161ame \u012f jo religinius \u012fsitikinimus ar konfesin\u012f pasirinkim\u0105.
\nSiekiame \u012fne\u0161ti deram\u0105 ind\u0117l\u012f \u012f bendr\u0173 jungtin\u0117s partijos \u201eT\u0117vyn\u0117s s\u0105junga-Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c tiksl\u0173 \u012fgyvendinim\u0105, stiprinti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 rai\u0161k\u0105 partijos \u201cT\u0117vyn\u0117s s\u0105junga-Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201d sprendimuose, sutvirtinti vertybin\u012f veiklos pamat\u0105, diegti Lietuvos politikoje Vakar\u0173 Europos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partij\u0173 tradicijas, i\u0161laikyti Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 partijos tradicij\u0173 ir tapatyb\u0117s istorin\u012f t\u0119stinum\u0105.
\nVadovaudamiesi bendr\u0105ja jungtin\u0117s partijos programa ir dalyvaudami rengiant ir priimant jos \u012fgyvendinimui reikalingus sprendimus, veiksm\u0173 planus, politini\u0173 dokument\u0173, \u012fstatym\u0173 ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 nuostatas bei projektus, taip pat dalyvaudami kasdienin\u0117je partijos veikloje ir vie\u0161\u0173j\u0173 reikal\u0173 tvarkymo darbuose, nuosekliai remiam\u0117s savo i\u0161pa\u017e\u012fstamomis pagrindin\u0117mis krik\u0161\u010dioni\u0161kosiomis vertyb\u0117mis. Etikos po\u017ei\u016bri\u0173 esame \u012fsipareigoj\u0119 i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios tradicijos paveld\u0117tam \u017emogaus vaizdiniui, kuris tarnauja mums orientyru \u012fvairiose politikos srityse.
\n\u0160eimos, dorovinio vaik\u0173 ugdymo ir jaunimo problemas, kov\u0105 su socialinio blogio aprai\u0161komis laikome socialin\u0117s politikos prioritetais. Siekiame tikro socialinio teisingumo valstyb\u0117s politikoje, realaus socialin\u0117s atskirties ir skurdo ma\u017einimo. Siekiame, kad jungtin\u0117 partija, remdamasi visuomen\u0117s solidarumo ir bendrosios gerov\u0117s principais, dr\u0105siai inicijuot\u0173 priemones, gerinan\u010dias jaun\u0173 \u0161eim\u0173 ir silpnesni\u0173j\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 pad\u0117t\u012f bei u\u017etikrinan\u010dias visiems visuomen\u0117s nariams prieinamas \u017emoni\u0161ko gyvenimo ir b\u016btino vystymosi galimybes.<\/p>\n

II. M\u016aS\u0172 PAGRINDIN\u0116S VERTYB\u0116S<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fstamos vertyb\u0117s remiasi krik\u0161\u010dioni\u0161kuoju \u017emogaus kaip asmens suvokimu bei jo atsakomyb\u0117s Dievui pripa\u017einimu. Tai yra pagrindinis istorinis Lietuvos ir Europos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 bruo\u017eas bei dvasinis veiklos pagrindas.
\nSvarbiausios vertyb\u0117s, kuriomis remiasi krik\u0161\u010dioni\u0161koji demokratija, yra pats \u017emogus kaip asmuo, jo laisv\u0117 ir atsakomyb\u0117, pamatin\u0117 lygyb\u0117, teisingumas, solidarumas ir papildomumas (subsidiarumas). \u0160ios vertyb\u0117s yra neatskiriamos ir papildo viena kit\u0105.<\/p>\n

\u017dmogaus asmuo ir orumas<\/strong><\/p>\n

Krik\u0161\u010dioni\u0161koji demokratija i\u0161kelia \u017emog\u0173 kaip istorin\u0119 b\u016btyb\u0119 ir kaip asmen\u012f, turint\u012f Dievo \u012fkv\u0117pt\u0105 siel\u0105, prigimtin\u0119 did\u017ei\u0105 paskirt\u012f ir prigimtines teises, tarp j\u0173 – nepaneigiam\u0105 teis\u0119 laisvai vystytis. Kiekvien\u0105 vyr\u0105 ir moter\u012f laikome asmeniu, t.y unikalia, i\u0161 prigimties lygiai vertinga ir neredukuojama, laisva ir atvira transcendencijai \u017emogi\u0161k\u0105ja b\u016btybe.
\nVadovaujam\u0117s fundamentalia nuostata, kad kiekvienam \u017emogui yra b\u016bdingas vienodas ir nelie\u010diamas asmens orumas. \u017dmogaus orumo nuostata \u2013 tai \u0161altinis, i\u0161 kurio kildinamos visos \u017emogaus teis\u0117s ir pagrindas, \u012f kur\u012f remiasi visos demokratijos vertyb\u0117s. \u017dmogaus orumo samprata padeda suvokti \u017emogi\u0161kumo esm\u0119 kaip tai, ko \u017emogui teis\u0117tai negalima daryti ar i\u0161 jo atimti, ir ko jam pa\u010diam nevalia daryti. \u017dmogaus orumas turi b\u016bti matas vis\u0173 t\u0173 politikos sri\u010di\u0173, kurios lie\u010dia \u017emogaus asmen\u012f \u2013 ekonomikos, saugumo, mokslo, \u0161vietimo ir ugdymo, kult\u016bros, sveikatos ir pan.
\nKiekvienas \u017emogus privalo b\u016bti gerbiamas ir vertinamas ne d\u0117l koki\u0173 nors savybi\u0173 ar kokios nors prie\u017easties, bet d\u0117l paties fakto, kad jis yra \u017emogus. Ta\u010diau visus \u017emones siejan\u010dio bendra\u017emogi\u0161kojo orumo samprata nerei\u0161kia vis\u0173 individ\u0173 lygiavos ir nepaneigia visuomen\u0117s jiems rei\u0161kiamos diferencijuotos pagarbos pagal nuopelnus ar pasiekimus.
\nTeis\u0117 gyventi, kaip ir asmens teis\u0117 \u012f jo \u017emogi\u0161kojo orumo nelie\u010diamyb\u0119 kildinamos i\u0161 pa\u010dios \u017emogaus b\u016bties., Visuminis teis\u0117s gyventi pob\u016bdis rei\u0161kia, kad \u017emogus nuo pat apvaisinimo vystosi kaip \u017emogus, o ne \u017emogumi tampa nuo gimimo. Bendra\u017emogi\u0161kojo orumo nelie\u010diamyb\u0117s ir teis\u0117s gyventi joks \u017emogus neprivalo nusipelnyti savo savyb\u0117mis, geb\u0117jimais ar veikla, lygiai kaip ir negali j\u0173 netekti. Be kita ko tai rei\u0161kia, kad net grie\u017etai smerkiant blogus \u017emoni\u0173 darbus ar skiriant ir vykdant pelnytas bausmes neleistina \u0161i\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeisti.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161kos sampratos po\u017ei\u016briu, orumas, kaip ir s\u0105\u017ein\u0117, b\u016bdamas vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, kuriais \u017emogus \u012fsis\u0105monina savo pareig\u0105 ir atsakomyb\u0119 visuomenei, yra \u012fpareigojantis. Tai rei\u0161kia, kad egzistuoja teis\u0117 ir priederm\u0117 prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e save pat\u012f, u\u017e savo paties gyvenim\u0105 ir artimuosius. \u017dmogaus orumas, kaip teis\u0117 b\u016bti gerbiamam taip pat ragina skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f, atid\u0105 ir glob\u0105 tiems, kurie d\u0117l negalios patys negali sau pad\u0117ti ir r\u016bpintis savo gyvybiniais poreikiais.<\/p>\n

Laisv\u0117 ir atsakomyb\u0117<\/strong><\/p>\n

Pagarba \u017emogaus orumui ir jo apsauga neatsiejama nuo pagarbos \u017emogaus apsisprendimo teisei ir jos apsaugos. Tod\u0117l visuomen\u0117, kuri orientuojasi \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f \u017emogaus paveiksl\u0105, i\u0161 principo gali b\u016bti tik laisva visuomen\u0117. \u017dmog\u0173 privalu laikyti istorijos subjektu, o ne objektu ar priemone.
\nM\u016bs\u0173 \u012fsitikinimu, laisv\u0117 yra b\u016bdinga pa\u010diai \u017emogaus prigim\u010diai ir kartu \u012fpareigojanti. Tikroji laisv\u0117 rei\u0161kia savaranki\u0161kum\u0105 ir atsakomyb\u0119, o ne neatsaking\u0105 nepriklausomyb\u0119. Ne\u017eabota laisv\u0117 be g\u0117rio prado ir atsakomyb\u0117s virsta savivale, k\u0117sinasi \u012f \u017emogaus orum\u0105, griauna \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117s pagrindus. Tod\u0117l m\u016bs\u0173 laisv\u0117s samprata neapsiriboja vien formali\u0105j\u0105 pasirinkimo ir veiklos laisv\u0117s apibr\u0117\u017etimi, bet yra orientuota \u012f jos pozityv\u0173j\u012f turin\u012f \u2013 laisv\u0119 daryti tai, kas gera ir teisinga. Niekam negali b\u016bti primesta pareiga veikti prie\u0161 savo s\u0105\u017ein\u0119.
\n\u017dmogus turi pasirinkimo laisv\u0119, tod\u0117l u\u017e savo veiksmus yra atsakingas savo s\u0105\u017einei, bendruomenei ir palikuonims. B\u016bdamas bendruomen\u0117s narys, jis turi bendr\u0173 pareig\u0173 ir dalijasi atsakomyb\u0119 u\u017e savo artim\u0105, bendruomen\u0119 ir pasaul\u012f, u\u017e visos K\u016brinijos i\u0161saugojim\u0105 ateities kartoms. Darant \u0161iandienos politinius sprendimus privalu atsakingai atsi\u017evelgti \u012f ateities kart\u0173 gyvenimo s\u0105lygas, neperkeliant ant j\u0173 pe\u010di\u0173 papildomos na\u0161tos.<\/p>\n

Pamatin\u0117 lygyb\u0117<\/strong><\/p>\n

Pamatin\u0117 lygyb\u0117 rei\u0161kia, kad visi \u017emon\u0117s i\u0161 prigimties yra lyg\u016bs ir apdovanoti tuo pa\u010diu orumu, kad kiekvienas lygiai su kitais gali naudotis laisve, kuri apribota pagarbos kitam. Kiekvienas turi tur\u0117ti lygias galimybes laisvai ugdyti savo asmenyb\u0119.
\nTos pa\u010dios teis\u0117s turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstamos kiekvienam, o pareigos paskirstomos atsi\u017evelgiant \u012f kiekvieno sugeb\u0117jimus, nuo kuri\u0173 \u017emogaus orumas ir teis\u0117s neturi priklausyti. \u017dmogaus teis\u0117s negali b\u016bti var\u017eomos ar privilegijos teikiamos d\u0117l jo lyties, ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173.<\/p>\n

Teisingumas<\/strong><\/p>\n

Remiam\u0117s nuostata, kad visuomenin\u0117s santarv\u0117s pagrindas yra teisingumas, kai darn\u016bs santykiai visuomen\u0117je grind\u017eiami bendros gerov\u0117s ir socialin\u0117s pusiausvyros principais. M\u016bs\u0173 teisingumo samprata taip pat grind\u017eiama principu, kad \u017emon\u0117ms ir j\u0173 bendrijoms, atsi\u017evelgiant \u012f pastar\u0173j\u0173 prigimt\u012f ir tikslus, turi b\u016bti garantuotos b\u016btinos s\u0105lygos naudotis laisve.
\nPagarba lygiam \u017emoni\u0173 orumui negali b\u016bti u\u017etikrinta be visiems lygaus ir vienodai pasiekiamo teisingumo. Teisingumas reikalauja kiekvienam \u017emogui skirti kas jam pridera ir kiek \u012fmanoma vienodinti vis\u0173 galimybes naudotis bendro vystymosi ir gyvenimo pa\u017eangos teikiamomis g\u0117ryb\u0117mis bei s\u0105lygomis. Neturi tapti \u012fstatymu tai, kas pa\u017eeid\u017eia \u017emogaus orum\u0105 ar jo prigimtines teises, kas \u012ftvirtina atskiros grup\u0117s naudos siekius nepaisant bendros gerov\u0117s, kas atskiras \u017emoni\u0173 grupes \u012fstumia \u012f su \u017emogaus orumu nesuderinam\u0105 skurd\u0105, varg\u0105 ir nevilt\u012f.<\/p>\n

Solidarumas<\/strong><\/p>\n

Solidarumas remiasi \u017emoni\u0173 ir j\u0173 bendrij\u0173 tarpusavio ry\u0161iais bei priklausomybe ir siejamas su pasiaukojimu. Jis ugdo \u017emoni\u0161kesnius santykius visuomen\u0117je: partneryst\u0119 ir dalijim\u0105si viskuo, veiksming\u0105 pagalb\u0105 ir silpniausi\u0173j\u0173 apsaug\u0105. Pasiaukojimas teikti pagalb\u0105 kitiems turi b\u016bti deramai visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s vertinamas bei palaikomas. Bendrijos, kurios r\u016bpinasi vieni\u0161\u0173, ne\u012fgali\u0173 ir kit\u0173 pagalbos reikaling\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo bei vystymosi s\u0105lygomis, turi b\u016bti skatinamos ir remiamos pagal bendruomeni\u0173 ir visuomen\u0117s i\u0161gales.
\nPripa\u017eindami, kad b\u016btina \u012fveikti skurd\u0105 kaip pagrindin\u0119 \u017emogaus ir bendruomen\u0117s laisvo vystymosi kli\u016bt\u012f, solidarizuodamiesi su skurstan\u010diomis \u0161eimomis ir vieni\u0161ais \u017emon\u0117mis privalome pagerinti j\u0173 pad\u0117t\u012f. Solidarumo principas \u012fpareigoja versl\u0105 ir kapital\u0105 veikti socialiai atsakingai ir labiau prisid\u0117ti prie socialin\u0117s atskirties ma\u017einimo.
\nSolidarumas neapsiriboja sav\u0105ja bendruomene ir valstyb\u0117s sienomis. Tai vertyb\u0117, kuri turi b\u016bti rei\u0161kiama visiems pasaulio \u017emon\u0117ms, ken\u010diantiems bad\u0105, patyrusiems kar\u0173 baisumus ir stichines nelaimes. Solidarumas rei\u0161kia ir pareig\u0105 prisid\u0117ti prie tarptautin\u0117s bendrijos pastang\u0173 palaikyti taik\u0105.<\/p>\n

Papildomumas (subsidiarumas)<\/strong><\/p>\n

Vadovaujam\u0117s papildomumo (subsidairumo) principu, kuris rei\u0161kia savaveiksmi\u0161kumo skatinim\u0105 ir r\u0117mim\u0105, pabr\u0117\u017eia asmens, \u0161eimos ir ma\u017eesni\u0173j\u0173 bendrij\u0173 pirmum\u0105 visuomen\u0117s gyvenime bei j\u0173 apsaug\u0105 nuo nepagr\u012fsto valstyb\u0117s ki\u0161imosi. Dalyvavimas visuomen\u0117s gyvenime yra b\u016btinas \u017emogaus pa\u0161aukimui \u012fgyvendinti ir jo prigim\u010diai i\u0161sikleisti. Tod\u0117l b\u016btina skatinti \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173, bendrij\u0173 ir draugij\u0173 steigim\u0105si, pad\u0117ti kuo daugiau \u017emoni\u0173 dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime
\nPapildomumo (subsidiarumo) principas rei\u0161kia, kad valstyb\u0117 neturi daryti to, k\u0105 geriau gali padaryti bendruomen\u0117. \u0160io principo b\u016btina laikytis ir organizacij\u0173 s\u0105rangoje: auk\u0161tesnioji organizacija neturi ki\u0161tis \u012f \u017eemesniosios gyvenim\u0105, siaurindama jos kompetencij\u0105. Papildomumo principas rei\u0161kia, kad nei valstyb\u0117, nei jokia kita platesn\u0117s apimties draugija neturi teis\u0117s atimti iniciatyvos ir atsakomyb\u0117s i\u0161 pavieni\u0173 asmen\u0173 bei ma\u017eesni\u0173 bendrij\u0173. Tod\u0117l jis yra prie\u0161ingas bet kokioms iniciatyv\u0105 slopinan\u010dioms kolektyvizmo formoms.
\nPapildomumo principas taip pat rei\u0161kia ir param\u0105: ten, kur atskiro \u017emogaus ar laisvai susivienijusios bendrijos j\u0117g\u0173 nepakanka, pagal i\u0161gales j\u0173 pastangas turi paremti visuomen\u0117 bei valstyb\u0117, kurios t\u0117ra \u012fpareigotos sudaryti s\u0105lygas ir skatinti bendromis j\u0117gomis atlikti i\u0161kylan\u010dius u\u017edavinius.<\/p>\n

III. M\u016aS\u0172 TOBULESN\u0116S SANTVARKOS K\u016aRIMO SAMPRATA<\/strong><\/p>\n

Harmoningos visuomen\u0117s ugdymas<\/strong><\/p>\n

Pripa\u017e\u012fstame, kad \u017emogus i\u0161 prigimties yra klystantis, jo galimyb\u0117s ribotos, ne visa tiesa jam prieinama. Jis nepaj\u0117gus sukurti absoliu\u010diai tobulos visuomen\u0117s, tuo labiau jos negalima kurti prievarta. Tobulesn\u0119, \u017emoni\u0161kesn\u0119 visuomen\u0119 \u012fmanoma kurti tik kiekvieno asmens laisv\u0117s s\u0105lygomis, jam suvokiant atsakomyb\u0119 u\u017e save pat\u012f ir visuomen\u0119.
\nEsame \u012fsitikin\u0119, kad svarbiausias visuomen\u0119 vienijantis veiksnys yra i\u0161tikimyb\u0117 savo i\u0161pa\u017e\u012fstamoms ir puosel\u0117jamoms vertyb\u0117ms. S\u0117kming\u0105 valstyb\u0117s valdym\u0105, spartesn\u0119 \u016bkio ir ekonomikos pl\u0117tr\u0105, socialin\u0119 gerov\u0119 bei teisingum\u0105 lemia ne tik visuomen\u0117s nari\u0173 i\u0161silavinimo lygis, bet ypa\u010d tai, kiek jie laikosi moral\u0117s ir dorov\u0117s norm\u0173, \u012fstatym\u0173. krik\u0161\u010dioni\u0161kosios ir bendra\u017emogi\u0161kosios vertyb\u0117s, j\u0173 ugdymas ir puosel\u0117jimas yra ne tik kiekvienos asmenyb\u0117s brandos i\u0161rai\u0161ka ir jos tobul\u0117jimo pagrindas, bet ir esmin\u0117 tautos gyvybingumo, jos kult\u016brin\u0117s ir demokratin\u0117s raidos s\u0105lyga. Esame \u012fsitikin\u0119, kad tikra tautos santarv\u0117 gal\u0117s b\u016bti pasiekta, kai ji remsis ant teisingumo ir tvirtos moral\u0117s pagrind\u0173.
\nPripa\u017e\u012fstame, kad valstyb\u0117, siekdama palaikyti visuomen\u0117s darn\u0105 ir vidin\u012f demokratin\u012f stabilum\u0105, turi spr\u0119sti \u0161iuos u\u017edavinius: \u012fgyvendinti socialinio teisingumo principus, u\u017etikrinti asmens garbe ir orumu pagr\u012fst\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 apsaug\u0105 religijos i\u0161pa\u017einimo laisv\u0117s, tautin\u0117s savimon\u0117s bei socialin\u0117je srityse, ypa\u010d daug d\u0117mesio skirti kryptingam br\u0119stan\u010dio jaunimo dvasiniam ir doriniam ugdymui \u0161vietimo sistemoje.
\nValstyb\u0117 privalo remti vertybinio visuomen\u0117s ugdymo ir \u0161vietimo programas, ypa\u010d vykdomas tokiam tikslui darbuotis pasi\u0161ventusi\u0173 visuomen\u0117s organizacij\u0173. Valstyb\u0117 privalo siekti socialinio sutelktumo ir neleisti formuotis socialiai atstumt\u0173j\u0173 sluoksniui. Ji taip pat privalo u\u017etikrinti asmens apsaug\u0105 nuo kit\u0173 asmen\u0173 manipuliavimo jo laisva valia.<\/p>\n

Demokratija ir dorin\u0117 santvarka<\/strong><\/p>\n

Vadovaujam\u0117s nuostata, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kosiomis vertyb\u0117mis grind\u017eiama demokratija yra visa apr\u0117pianti, jos principai jokioje visuomen\u0117s vie\u0161ojo gyvenimo srityje neturi b\u016bti paneigti, o politin\u0117s vald\u017eios galia neturi per\u017eengti dorin\u0117s santvarkos rib\u0173. Esame u\u017e demokratij\u0105, sugeban\u010di\u0105 apginti savo vertybes.
\nI\u0161keliame moral\u0117s svarb\u0105 visuomen\u0117s pa\u017eangai. Suprantame, kad moralini\u0173 vertybi\u0173 nepuosel\u0117janti demokratija i\u0161sigimsta, o besaikis pragmatizmas tampa pra\u017e\u016btingas. Negalime taikstytis, kad demokratija besidangstan\u010dios ir besinaudojan\u010dios blogio strukt\u016bros griaut\u0173 visuomen\u0117s \u017emogi\u0161kumo pagrindus.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 politin\u0117s veiklos principai<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 politin\u0117s veiklos tikslas yra bendrasis g\u0117ris, kuris apima socialin\u012f teisingum\u0105, solidarum\u0105, gyvyb\u0117s ir aplinkos apsaug\u0105, taikos, atsakingos laisv\u0117s ir pamatin\u0117s lygyb\u0117s \u012ftvirtinim\u0105.
\nSuvokimas, kad \u017emogus yra netobulas, ribotas ir gali klysti, s\u0105lygoja politin\u0117s veiklos ribas, turin\u010dias apsaugoti nuo totalitarini\u0173 sprendim\u0173, paver\u010dian\u010di\u0173 \u017emog\u0173 neleistinos prievartos objektu, pavojaus. Nemanome \u017ein\u0105 tobul\u0173 sprendim\u0173, ta\u010diau esame pasireng\u0119 spr\u0119sti problemas, remdamiesi savo i\u0161pa\u017e\u012fstamomis vertyb\u0117mis ir ie\u0161kodami sutarimo. Politikoje vertiname atsakingum\u0105 ir atvirum\u0105, stengiam\u0117s derinti principingum\u0105 su nuosaikumu ir pakanta. Neturime vardan populiarumo \u017earstyti tu\u0161\u010di\u0173 ar ne\u012fvykdom\u0173 pa\u017ead\u0173.
\nSiekiame dialogo ten, kur \u012fmanoma ir tada, kai b\u016btina ir \u012fmanoma, nei\u0161si\u017ead\u0117dami sav\u0173j\u0173 princip\u0173 ir pasikliaudami kit\u0173 gera valia. B\u016bdami savaranki\u0161ki, gerbiame kit\u0173 savaranki\u0161kum\u0105. Vertiname laisv\u0105 sutarim\u0105 ir laikome nepriimtinu bet kok\u012f diktat\u0105 ar po\u017ei\u016brio primetim\u0105.<\/p>\n

Vie\u0161oji vald\u017eia<\/strong><\/p>\n

Vie\u0161oji vald\u017eia tik demokratiniu b\u016bdu gauna teis\u0117tus \u012fgaliojimus veikti visuomen\u0117s vardu. \u0160ie \u012fgaliojimai susij\u0119 su kiekvienos vie\u0161osios vald\u017eios paskirtimi tarnauti visuomenei, ginti visuotin\u012f interes\u0105 ir bendr\u0105j\u012f g\u0117r\u012f. Valstyb\u0117s vald\u017eios, kuri nustato ir palaiko racionalius pilie\u010di\u0173, visuomen\u0117s ir pa\u010dios valstyb\u0117s tarpusavio santykius, konkret\u016bs u\u017edaviniai kyla i\u0161 bendrosios pareigos saugoti ir didinti bendr\u0105 visuomen\u0117s gerov\u0119.
\nEgzistuoja pavojus, kad vald\u017eios \u012fgaliojimais disponuojantys asmenys gali i\u0161kreipti pamatin\u0119 vie\u0161osios vald\u017eios paskirt\u012f, panaudodami jiems visuomen\u0117s deleguotus \u012fgaliojimus tam tikriems grupiniams, asmeniniams ar kitokiems interesams u\u017etikrinti ir tokiu b\u016bdu paversti vald\u017ei\u0105 t\u0173 tiksl\u0173 pasiekimo priemone. Grupuot\u0117s nevie\u0161u veikimu gali vald\u017ei\u0105 net uzurpuoti. Nuo toki\u0173 pavoj\u0173 visuomen\u0117 gali apsisaugoti, pirma, pati atsakingai rinkdama politin\u0119 vald\u017ei\u0105, antra, nuolat reikalaudama vald\u017eios institucij\u0173 ir asmen\u0173 veiklos skaidrumo bei vald\u017eios asmen\u0173 atsakomyb\u0117s. Tod\u0117l renkant politin\u0117s vald\u017eios atstovus, atrenkant ir skiriant \u012f pareigas vie\u0161ojo administravimo pareig\u016bnus ir tarnautojus b\u016btina kiek galint \u012fsitikinti j\u0173 nesavanaudi\u0161kumu, i\u0161siai\u0161kinti ir \u012fvertinti j\u0173 tiesioginius bei netiesioginiai interesus.
\nI\u0161 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 ir savivaldybi\u0173 tarnautoj\u0173 reikalaujame nesavanaudi\u0161ko tarnavimo \u017emogui, visuomenei ir Lietuvai, asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s u\u017e savo veiksmus bei priimtus sprendimus. Pabr\u0117\u017eiame vald\u017eios pareig\u016bn\u0173 ne tik teisin\u0119, bet ir reali\u0105 etin\u0119 bei moralin\u0119 atsakomyb\u0119. Tvirtai siekiame pa\u0161alinti bet kokias korupcijos, savivaliavimo, neatsakingumo, nebaud\u017eiamumo, piktnaud\u017eiavimo valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis aprai\u0161kas.<\/p>\n

Bendroji gerov\u0117<\/strong><\/p>\n

D\u0117l kiekvieno \u017emogaus vienodo orumo b\u016btina nuosekliai siekti bendrosios gerov\u0117s, kurios esm\u0117 \u2013 kiekvienam prieinamos asmens pa\u017eangos s\u0105lygos. Bendr\u0105j\u0105 gerov\u0119 suprantame kaip visuomeninio gyvenimo s\u0105lyg\u0173 visum\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 visapusi\u0161kiau ir lengviau tobul\u0117ti tiek visuomen\u0117s grup\u0117ms, tiek paskiriems nariams. Bendrosios gerov\u0117s s\u0105lygos apima pagarb\u0105 asmeniui, socialin\u0119 gerov\u0119 ir visuomenin\u0119 taik\u0105.
\nBendrosios gerov\u0117s pagrindas yra pagarba asmeniui, kuri apima ir pagarb\u0105 i\u0161 jo orumo i\u0161plaukian\u010dioms teis\u0117ms. Bendrosios gerov\u0117s siekianti visuomen\u0117 privalo sudaryti galimyb\u0119 kiekvienam savo nariui \u012fgyvendinti sav\u0105j\u012f pa\u0161aukim\u0105. Bendrosios gerov\u0117s vardan politin\u0117 vald\u017eia be i\u0161lyg\u0173 privalo gerbti neatimamas \u017emogus teises.
\nSocialin\u0117je srityje vald\u017eia privalo tarnauti bendrajai gerovei, padarydama kiekvienam prieinama tai, kas b\u016btina jo \u017emoni\u0161kam gyvenimui: darb\u0105, pastog\u0119, maist\u0105, apdar\u0105, saugi\u0105 aplink\u0105, sveikatos apsaug\u0105, \u0161vietim\u0105, moksl\u0105 ir kult\u016br\u0105, tinkam\u0105 informacij\u0105 ir kitk\u0105. Suprantame, kad nepateisinamai didel\u0117 ekonomin\u0117 ir socialin\u0117 nelygyb\u0117 tarp visuomen\u0117s nari\u0173 pa\u017eeid\u017eia \u012f skurdo u\u017erib\u012f nustumt\u0173j\u0173 orum\u0105, kelia papiktinim\u0105 ir griauna visuomenin\u0119 taik\u0105.
\nBendrajai gerovei priklauso ir visuomen\u0117s nari\u0173 taika bei saugumas. Visuomenin\u0117s taikos pagrindas \u2013 tiesa ir teisingumu grind\u017eiamos tvarkos tvarumas. Teisingo \u012fstatymo vald\u017eia, tikroji vis\u0173 lygyb\u0117 \u012fstatymui ir vie\u0161ajai tvarkai bei asmens saugumas yra b\u016btini bendrosios gerov\u0117s elementai.<\/p>\n

Ypatingas \u0161eimos vaidmuo<\/strong><\/p>\n

Vertiname vyro ir moters santuoka sukurt\u0105 \u0161eim\u0105 kaip esmin\u0119 vertyb\u0119 bei socialin\u012f g\u0117r\u012f. . Pripa\u017e\u012fstame ypa\u010d svarb\u0173 darnios \u0161eimos vaidmen\u012f ugdant \u017emog\u0173 kaip asmenyb\u0119. \u0160eima yra pirmin\u0117 visuomen\u0117s gyvenimo l\u0105stel\u0117 \u2013 organi\u0161ka bendruomen\u0117, kurioje nuo vaikyst\u0117s i\u0161mokstama gerbti moralines vertybes ir tinkamai naudotis laisve. \u0160eimos gyvenimas \u012fveda \u017emog\u0173 \u012f visuomen\u0117s gyvenim\u0105, tod\u0117l darni \u0161eima yra labai svarbi visuomen\u0117s dvasinei gerovei. Esame u\u017e visapusi\u0161k\u0105 param\u0105 santuokai ir \u0161eimai, nes be darnios \u0161eimos ne\u012fmanoma kart\u0173 sandora ir normal\u016bs visuomen\u0117s santykiai.
\nRemdamiesi 1983 m. spalio 22 d. \u0160ventojo Sosto paskelbta \u0160eimos teisi\u0173 chartija, pirmenyb\u0119 teikiame tam, kad b\u016bt\u0173 sukurtos s\u0105lygos, skatinan\u010dios Lietuvoje kurti ir puosel\u0117ti darnias \u0161eimas, paj\u0117gias u\u017etikrinti kart\u0173 sandor\u0105 ir solidarum\u0105, perduoti kult\u016brines, tautines, dvasines bei religines vertybes, atsakingas u\u017e vaik\u0173 ugdym\u0105 ir seneli\u0173 glob\u0105.
\nLaikome pareiga r\u016bpintis, kad teisingas atlyginimas u\u017e darb\u0105 ir visuomen\u0117s parama \u0161eimai leist\u0173 jai susikurti savo nari\u0173 orum\u0105 u\u017etikrinan\u010dias gyvenimo s\u0105lygas. Motinyst\u0117 turi b\u016bti gerbiama ir globojama. Motinos darbas namuose d\u0117l jo reik\u0161m\u0117s \u0161eimai ir visuomenei turi b\u016bti gerbiamas, \u012fvertintas lygiai su kitais ir valstyb\u0117s draud\u017eiamas socialiniu draudimu.
\nReikalingas \u0161eimos pagrind\u0173 \u012fstatymas, pripa\u017e\u012fstantis institucin\u0119 \u0161eimos vert\u0119 ir \u012ftvirtinantis jos kaip vie\u0161\u0173j\u0173 reikal\u0173 subjekto teises. Politin\u0117 bendruomen\u0117 turi remti \u0161eim\u0173 bendrij\u0173 steigim\u0105si, kad \u0161eim\u0173 reikalai b\u016bt\u0173 geriau atstovaujami civilin\u0117je vald\u017eioje. Valstyb\u0117 privalo vykdyti visokeriopo \u0161eim\u0173 r\u0117mimo politik\u0105. Ji turi skatinti didesn\u012f gimstamum\u0105 ir tokiu b\u016bdu u\u017etikrinti teigiamus demografinius rodiklius, remti vaik\u0173 ugdym\u0105 ir dorovin\u012f aukl\u0117jim\u0105 \u0161eimos s\u0105lygomis, sudaryti \u0161eimai realias s\u0105lygas apsir\u016bpinti b\u016bstu ir u\u017esitikrinti or\u0173 gyvenim\u0105. T\u0117vai, auginantys vaikus \u0161eimose turi gauti mokestini\u0173 lengvat\u0173, kurios turi b\u016bti progresyviai didinamos sulig kiekvieno vaiko gimimu.
\nPolitin\u0117s bendruomen\u0117s pareiga yra u\u017etikrinti tvirto santuokinio ry\u0161io ir \u0161eimos instituto apsaug\u0105 nuo socialinio blogio pavoj\u0173, gerbti \u0161eim\u0105, pad\u0117ti jai naudotis laisve \u2013 kurti \u0161eimos \u017eidin\u012f, tur\u0117ti namus, tur\u0117ti vaik\u0173, juos aukl\u0117ti pagal savo moralinius ir religinius \u012fsitikinimus. Valstyb\u0117 turi apsaugoti \u0161eim\u0105 nuo pa\u0161alinio k\u0117sinimosi \u012f jos ugdomas vertybes, nuo \u017emogaus dvasi\u0105 ir k\u016bn\u0105 \u017ealojan\u010dio socialinio blogio, taip pat ir nuo \u017ealingo visuomen\u0117s informavimo priemoni\u0173 poveikio.
\nValstyb\u0117 ir bendruomen\u0117 turi gerbti ir pad\u0117ti \u012fgyvendinti senyvo am\u017eiaus sulaukusi\u0173 \u017emoni\u0173 teis\u0119 pragyventi senatv\u0119 savo \u012fprastin\u0117je aplinkoje, \u0161eimoje, patirti savo \u017emogi\u0161kosios vert\u0117s pripa\u017einim\u0105 ir gauti b\u016btin\u0105 bendruomen\u0117s param\u0105.<\/p>\n

Vaik\u0173 apsauga<\/strong><\/p>\n

Valstyb\u0117 turi ginti kiekvieno vaiko teis\u0119 b\u016bti prad\u0117tam ir augti biologin\u0117je \u0161eimoje, u\u017etikrinan\u010dioje nat\u016bralius giminyst\u0117s ry\u0161ius ir genetinio gimin\u0117s paveldo t\u0119stinum\u0105. Pripa\u017e\u012fstame, kad vaikas nuo pat jo prad\u0117jimo yra visavert\u0117 savita asmenyb\u0117, kuri turi b\u016bti saugoma ir ginama. Remdamiesi Jungtini\u0173 Taut\u0173 priimta Vaiko teisi\u0173 konvencija, laikome, jog reikia \u012ftvirtinti vaiko teisi\u0173 ir interes\u0173 prioritet\u0105 prie\u0161 suaugusi\u0173j\u0173 teises ir interesus.
\nValstyb\u0117 turi reikalauti t\u0117v\u0173 ir glob\u0117j\u0173 atsakomyb\u0117s u\u017e deram\u0105 r\u016bpinim\u0105si vaikais, j\u0173 ugdymu ir prie\u017ei\u016br\u0105. Pripa\u017eindama ypating\u0105 t\u0117v\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e vaik\u0173 ugdym\u0105, valstyb\u0117 kartu turi r\u016bpintis, kad ir nepilnose \u0161eimose ar net be \u0161eimos augantys vaikai tur\u0117t\u0173 prideramas asmenyb\u0117s vystymosi galimybes. I\u0161irusi\u0173 \u0161eim\u0173 ar be \u0161eimos augantiems vaikams ir j\u0173 motinoms b\u016btina rodyti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 jautrum\u0105 ir teikti valstyb\u0117s socialin\u0119 param\u0105, apsaugoti juos nuo galimos socialin\u0117s atskirties.
\nValstyb\u0117 privalo nesitaikstyti su vaik\u0173 valkatavimu, skatinti ir remti na\u0161lai\u010di\u0173 ar likusi\u0173 be globos ir r\u016bpybos vaik\u0173 auginim\u0105 \u0161eimose. \u012estatymai ir prie\u017ei\u016bros institucijos turi ginti vaikus nuo narkotik\u0173, alkoholio, pornografijos, seksualinio i\u0161naudojimo, t\u0117v\u0173 ar kit\u0173 asmen\u0173 smurto, taip pat nuo \u017eiaurumo ir nu\u017emoginan\u010dio elgesio propagavimo per masines informavimo priemones. Turi b\u016bti apgintas kiekvienas k\u016bdikis, kuriam gresia pavojus tapti preke. <\/><\/p>\n

Svarbus bendruomeni\u0173 vaidmuo<\/strong><\/p>\n

Kartu su \u0161eimos ypatingu vaidmeniu mes pripa\u017e\u012fstame ypa\u010d svarb\u0173 socialin\u012f bendruomeni\u0173 vaidmen\u012f harmoningoje visuomen\u0117je. \u017dmogaus savirai\u0161ka ir saugumas visuomen\u0117je, taip pat solidarumas geriausiai realizuojami per bendruomeni\u0161kum\u0105. Bendruomen\u0117je \u017emogus kartu su kitais gali geriau patenkinti savo socialinius, kult\u016brinius ir dvasinius poreikius, puosel\u0117ti vertybes bei siekti bendr\u0173 tiksl\u0173. Bendruomen\u0117 suteikia \u017emon\u0117ms savaveiksmi\u0161kumo ir socialinio aktyvumo galimybes, dalyvavimo ir reik\u0161mingumo visuomen\u0117s gyvenime patirt\u012f.
\nBendruomeni\u0173 \u012fvairov\u0117 \u2013 teritorin\u0117s kaimo ir miesto vietos bendruomen\u0117s, kult\u016brini\u0173, socialini\u0173 ir kitoki\u0173 bendr\u0173j\u0173 tiksl\u0173 bendruomen\u0117s, parapij\u0173 ir kitos religin\u0117s, Kolpingo \u0161eim\u0173 ir kitos \u0161viet\u0117ji\u0161kos, politin\u0117s ir kitokios \u2013 sudaro organi\u0161k\u0105 demokratin\u0117s visuomen\u0117s audin\u012f, u\u017etikrina strukt\u016brinius ry\u0161ius tarp asmens, pla\u010diosios visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s. Valstyb\u0117 turi skatinti ir remti bendruomeni\u0173 k\u016brim\u0105si ir veikl\u0105, pagal papildomumo (subsidiarumo) princip\u0105 patik\u0117ti joms prisiimti dal\u012f vie\u0161\u0173j\u0173 funkcij\u0173 ir atsakomyb\u0117s.
\nVietos \u017emoni\u0173 organi\u0161kais ry\u0161iais susijusias bendruomenes laikome esan\u010dias savivaldos pagrindu. Visavertei vietos bendruomen\u0117s savivaldai b\u016btina teis\u0117 i\u0161 savo nari\u0173 tiesiogiai i\u0161sirinkti bendruomen\u0117s vadov\u0105 (seni\u016bn\u0105), deleguoti vietos reikalams tvarkyti ir socialin\u0117ms problemoms spr\u0119sti b\u016btinas teises bei l\u0117\u0161as. Valstyb\u0117 turi remti bendruomeni\u0173 centr\u0173 steigim\u0105 ir veikl\u0105. Skatiname vietos bendruomeni\u0173 savivaldos ir parapij\u0173 glaud\u0173 bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n

Parama jaunimui<\/strong><\/p>\n

Visuomen\u0117s ateities l\u016bkes\u010di\u0173 realizavimas priklauso nuo jaunosios kartos pasirengimo gyvenimui. Jaunimui b\u016bdingas idealizmas ir pa\u017eangos siekis. Politin\u0117 bendruomen\u0117 ir valstyb\u0117s institucijos privalo pad\u0117ti jaunimui pasirengti savaranki\u0161kam gyvenimui, sudarydamos kiek \u012fmanoma palankesnes s\u0105lygas patenkinti jaunojo \u017emogaus asmenyb\u0117s vystymosi poreikius ir realizuoti jaunyst\u0117s potencial\u0105.
\nValstyb\u0117 privalo sudaryti s\u0105lygas jauniems \u017emon\u0117ms pasir\u016bpinti savimi, pad\u0117ti jiems tuomet ir ten, kur pa\u010di\u0173 jaun\u0173 asmen\u0173, j\u0173 \u0161eim\u0173 ar bendrij\u0173 galimybi\u0173 nepakanka. Teikiame pirmenyb\u0119 palankioms jaunimo integravimosi \u012f visuomen\u0119 s\u0105lygoms: galimybei studijuoti, \u012fgyti profesij\u0105, gauti darb\u0105, sukurti \u0161eim\u0105. Valstyb\u0117 turi \u012fdiegti palankaus ilgalaikio studij\u0173 kreditavimo sistem\u0105, sudaryti jaunoms \u0161eimoms palankias s\u0105lygas gauti ilgalaikius kreditus b\u016bstui \u012fsigyti.
\nValstyb\u0117 ir savivaldyb\u0117s turi sudaryti palankias jaunimo kult\u016brini\u0173, religini\u0173, patriotini\u0173 ir karitatyvini\u0173 organizacij\u0173 veiklos s\u0105lygas. Esame u\u017e tai, kad asocialaus elgesio jaunuoliams b\u016bt\u0173 pla\u010diau taikomos koreguojamojo aukl\u0117jimo ir socialin\u0117s reabilitacijos priemon\u0117s, leid\u017eian\u010dios visuomenei j\u0173 neprarasti ir gr\u0105\u017einti \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105 netaikant \u012fkalinimo.<\/p>\n

\u0160vietimas<\/strong><\/p>\n

\u0160vietimo politikos tikslas \u2013 sukurti k\u016brybing\u0105, ne tik \u012f \u012f informacin\u0117s visuomen\u0117s ateit\u012f orientuot\u0105, bet ir pilieti\u0161k\u0105 bei doroving\u0105 asmenyb\u0119 ugdan\u010di\u0105 \u0161vietimo sistem\u0105, pl\u0117toti ugdymo \u012fstaig\u0173 \u012fvairov\u0119, skatinti j\u0173 atvirum\u0105, sudaryti \u0161eimoms ir vaikams kuo daugiau galimybi\u0173 pasirinkti, o vaikams ir jaunuoliams garantuoti lygias, nuo \u0161eimos socialin\u0117s pad\u0117ties nepriklausomas, startines mokslo siekimo pozicijas. Pagrindinis mokyklos u\u017edavinys \u2013 prat\u0119sti t\u0117v\u0173 ugdom\u0105j\u012f ir aukl\u0117jam\u0105j\u012f darb\u0105, pad\u0117ti tvirtus dorov\u0117s pagrindus, ugdyti intelekt\u0105, patriotizm\u0105 ir pilieti\u0161kum\u0105, pad\u0117ti atsiskleisti br\u0119stan\u010dio asmens k\u016brybin\u0117ms galioms.
\nValstybin\u0117 \u0161vietimo sistema privalo u\u017etikrinti t\u0117v\u0173 teis\u0119 aukl\u0117ti vaikus pagal savo \u012fsitikinimus, sudaryti mokykloje palankias s\u0105lygas t\u0117v\u0173 pasirinktam pasaul\u0117\u017ei\u016briniam vaik\u0173 ugdymui, suteikti galimyb\u0119 to pageidaujantiems t\u0117vams leisti savo vaikus \u012f tradicini\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 \u0161vietimo \u012fstaigas. taip pat skirti vienod\u0105 vaik\u0173 ugdymo ir mokymo apr\u016bpinam\u0105 tiek valstyb\u0117s, tiek ir valstyb\u0117s pripa\u017eint\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 \u012fsteigtose ar globojamose \u0161vietimo \u012fstaigose.
\nPabr\u0117\u017eiame, kad i\u0161 t\u0117v\u0173 teis\u0117s aukl\u0117ti vaikus pagal savo \u012fsitikinimus i\u0161plaukia, jog ir valstybin\u0117se bendrojo lavinimo mokyklose pasaul\u0117\u017ei\u016brinio ugdymo kryptis priklauso ne valstyb\u0117s, bet t\u0117v\u0173 kompetencijai. Tod\u0117l ne tik d\u0117l tikybos ar etikos mokymo, bet ir d\u0117l bendrojo pasaul\u0117\u017ei\u016brinio ugdymo krypties per kit\u0173 dalyk\u0173 pamokas b\u016btina atsiklausti t\u0117v\u0173 pageidavim\u0173 ir \u012f juos atsi\u017evelgti, i\u0161laikant deram\u0105 tolerancij\u0105 skirting\u0173 pageidavim\u0173 at\u017evilgiu.
\nValstyb\u0117 privalo pad\u0117ti t\u0117vams rengti vaikus ir jaunim\u0105 atsakingam savaranki\u0161kam gyvenimui bei darnios \u0161eimos k\u016brimui, \u012fdiegdama \u0161vietimo sistemoje moksleivi\u0173 rengimo \u0161eimai programas, ugdan\u010dias \u0161eimos vertybi\u0173 suvokim\u0105 ir puosel\u0117jim\u0105 bei atsaking\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f lyti\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Kult\u016bra<\/strong><\/p>\n

Pripa\u017e\u012fstame, kad tradicines vertybes puosel\u0117janti kult\u016bra yra tautos k\u016brybini\u0173 gali\u0173 i\u0161rai\u0161ka, jos tapatumo ir i\u0161likimo garantas. Ji stiprina visuomen\u0117s vertybin\u0119 orientacij\u0105, formuoja jos nari\u0173 tautin\u012f ir pilietin\u012f tapatum\u0105, padeda pl\u0117toti bei ugdyti demokratin\u0119, laisv\u0105 ir atvir\u0105 visuomen\u0119, pasitarnauja visokeriopai kra\u0161to pl\u0117trai. Skatiname bendro visuomen\u0117s kult\u016bros lygio, ypa\u010d asmens vidin\u0117s kult\u016bros ugdym\u0105 ir tautini\u0173 vertybi\u0173 bei savitumo puosel\u0117jim\u0105
\nVisuomen\u0117s informavimo priemon\u0117s gali \u012fne\u0161ti svar\u0173 savo ind\u0117l\u012f \u012f dorini\u0173 vertybi\u0173 puosel\u0117jim\u0105 visuomen\u0117je, ir u\u017e tai turi prisiimti sav\u0105j\u0105 dal\u012f atsakomyb\u0117s. Matydami neatsakingo naudojimosi laisve aprai\u0161kas vie\u0161osios informacijos erdv\u0117je, skatiname pla\u010di\u0105 visuomen\u0117s diskusij\u0105 ir polemik\u0105 \u017eurnalistin\u0117s etikos klausimais. Laikome b\u016btina apginti \u017eurnalistus nuo vie\u0161osios informacijos priemoni\u0173 savinink\u0173 ir leid\u0117j\u0173 spaudimo veikti prie\u0161 savo s\u0105\u017ein\u0119, u\u017etikrinti \u017eurnalist\u0173 teis\u0119 vadovautis visuotinai pripa\u017eintomis etikos ir moral\u0117s normomis. Remiame informacijos vartotoj\u0173 nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 steigim\u0105si, pasisakome u\u017e valstyb\u0117s param\u0105 j\u0173 \u012fgyvendinamiems visuomeni\u0161kai svarbiems projektams.<\/p>\n

Socialinio blogio stabdymas<\/strong><\/p>\n

Esame pasiry\u017e\u0119 vienyti pastangas su visais, kas prie\u0161inasi socialinio blogio aprai\u0161koms, siekdami stabdyti narkomanij\u0105, alkoholizm\u0105 bei kitokio asmenyb\u0119 griaunan\u010dio blogio ir bet kokios prievartos prie\u0161 \u017emog\u0173 plitim\u0105. Esame \u012fsitikin\u0119, kad dorinis ugdymas, kur\u012f vykdo \u0161eima, mokykla ir Ba\u017eny\u010dia yra svarbiausia nusikaltim\u0173 prevencijos bei kovos prie\u0161 socialin\u012f blog\u012f atrama.
\nProstitucija, kaip asmens i\u0161niekinimas ir \u017emogaus pavertimas nusikalstamo verslo objektu, valstyb\u0117s neturi b\u016bti \u012fteisinta. B\u016btina narkomanijos plitim\u0105 laikyti did\u017eiausia nacionaline gr\u0117sme. Tarp vis\u0173 socialinio blogio stabdymui ir ma\u017einimui skirtos veiklos kryp\u010di\u0173 kovos su narkomanija programos \u012fgyvendinim\u0105 reikia laikyti pa\u010diu svarbiausiu
\nSiekiame, kad b\u016bt\u0173 priimtas \u017dmogaus garb\u0117s ir orumo apsaugos pagrind\u0173 \u012fstatymas, kuris \u012ftvirtint\u0173 \u017emogaus apsaug\u0105 nuo \u012fvairi\u0173 jo asmen\u012f pavergian\u010di\u0173 ir \u012f visi\u0161k\u0105 nuosmuk\u012f stumian\u010di\u0173 neigiam\u0173 socialini\u0173 veiksni\u0173. B\u016btina ne tik tobulinti \u012fstatymus, bet ir grie\u017etai reikalauti laikytis j\u0173, stabdyti socialinio blogio plitim\u0105, sutramdyti narkotik\u0173 platinimo, prostitucijos, pedofilijos, azartini\u0173 lo\u0161im\u0173 ir pana\u0161ius juoduosius verslus, alkoholio bei tabako reklamavim\u0105. Valstyb\u0117 visomis priemon\u0117mis privalo kovoti su svaigal\u0173 kontrabanda ir nelegalia gamyba bei prekyba.<\/p.<\/p>\n

Santykis su Ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n

Esame pasaulie\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161koji politin\u0117 bendrij\u0105, kuriai Ba\u017eny\u010dia yra moralinis autoritetas. Savo nuostatas ir veiklos gaires grind\u017eiame Ba\u017eny\u010dios socialiniu mokslu.
\nYpa\u010d vertiname Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios ir kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 tradicini\u0173 Lietuvos ba\u017eny\u010di\u0173 reik\u0161m\u0119 bei vaidmen\u012f saugant vertybines visuomen\u0117s orientacijas ir puosel\u0117jant moral\u0117s bei dorov\u0117s pagrindus. Vertiname j\u0173 did\u017eiul\u012f darb\u0105 aukl\u0117jimo ir socialin\u0117s paramos srityse bei reik\u0161ming\u0105 ind\u0117l\u012f r\u016bpinantis visuomen\u0117s gerove ir socialiniu teisingumu. Nepritariame \u012fvairi\u0173 sekt\u0173 k\u016brimuisi ir siekiame, kad visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 apsaugota nuo piktnaud\u017eiavimo ir bet kokios prievartos prie\u0161 asmen\u012f prisidengiant religin\u0117s laisv\u0117s vardu.
\nDidel\u0119 reik\u0161m\u0119 teikiame Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s glaud\u017eiam bendradarbiavimui kovoje su socialiniu blogiu. Remiame nuosekl\u0173 ir geranori\u0161k\u0105 valstyb\u0117s ir Ba\u017eny\u010dios bendradarbiavim\u0105 \u012fgyvendinat Lietuvos Respublikos ir \u0160ventojo Sosto 2000 m. sudarytas sutartis.<\/p.<\/p>\n

Valstyb\u0117s ir tradicini\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 bendradarbiavimas<\/strong><\/p>\n

Vadovaudamiesi Europos Tarybos Parlamentin\u0117s Asambl\u0117jos rekomendacija, numatome stiprinti valstyb\u0117s ir tradicini\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 bendradarbiavim\u0105 \u0161vietimo, kult\u016bros, misij\u0173, karitatyvin\u0117je srityse.
\nAtsi\u017evelgdami \u012f tradicini\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 teisin\u0119 pad\u0117t\u012f Lietuvos valstyb\u0117je ir remdamiesi t\u0117v\u0173 teise ugdyti vaikus pagal savo \u012fsitikinimus, siekiame sudaryti palankias s\u0105lygas steigtis tradicini\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 \u0161vietimo \u012fstaigoms.<\/p>\n

Socialiniai \u016bkio pagrindai<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 socialin\u0117s santvarkos samprata grind\u017eiama socialiniu Ba\u017eny\u010dios mokslu, kuris skelbiamas Popie\u017eiaus Leono XIII enciklikose \u201cRerum novarum\u201d ir \u201cGraves de communi\u201d, Popie\u017eiaus Jono Pauliaus II enciklikose \u201cLaborem exercens\u201d, \u201cSollicitudo rei socialis\u201d ir kituose Ba\u017eny\u010dios dokumentuose.
\nEkonomin\u0117s pl\u0117tros procesas turi b\u016bti kreipiamas bendrai visuomen\u0117s gerovei. M\u016bs\u0173 socialiai atsakingos rinkos ekonomikos samprata grind\u017eiama \u0161iais principais: efektyvumu ir socialiniu teisingumu; priva\u010dia nuosavybe, iniciatyva ir u\u017eimtumu; asmenine kiekvieno \u017emogaus atsakomybe; socialine partneryste ir papildomumu (subsidiarumu); valstyb\u0117s vykdomu reguliavimu, turin\u010diu subalansuoti vis\u0173 bendruomeni\u0173 ir visuomen\u0117s sluoksni\u0173 pad\u0117t\u012f bei socialin\u012f saugum\u0105, kiekvieno jos nario galimybes apsir\u016bpinti b\u016bstu, \u012fgyti i\u0161silavinim\u0105 ir profesin\u012f pasirengim\u0105, gauti reikiamas socialines paslaugas.
\n\u017dmogaus darb\u0105 suvokiame kaip grind\u017eiam\u0105j\u012f jo \u017eemi\u0161kosios b\u016bties bruo\u017e\u0105, b\u016btin\u0105 jo \u017emogi\u0161kumo \u012fgyvendinimui, ir kaip svarbiausi\u0105 socialin\u012f veiksn\u012f. Siekiame, kad darbas \u017emogui b\u016bt\u0173 laisvo ir oraus dalyvavimo visuomenin\u0117je gamyboje i\u0161rai\u0161ka, netapt\u0173 j\u012f pavergian\u010diu savo darbo j\u0117gos pardavimu kapitalui. \u017dmogaus darbo esminis ry\u0161is su \u017emogaus asmeniu i\u0161skiria \u017emogaus darb\u0105 i\u0161 \u012fprastini\u0173 preki\u0173 kategorijos. Tod\u0117l mes pabr\u0117\u017eiame darbo kaip auk\u0161tesn\u0117s u\u017e kapitalo apyvart\u0105 vertyb\u0117s pirmum\u0105 socialin\u0117je \u016bkio s\u0105rangoje. Darbas turi b\u016bti matuojamas ne tik \u016bkiniu matu, bet ir dirban\u010dio \u017emogaus orumo bei asmens vystimosi galimybi\u0173 matais.
\nPasisakome u\u017e toki\u0105 visuomenin\u0117s gamybos organizacij\u0105, kai darb\u0105 ir privataus kapitalo nuosavyb\u0119 saisto lojalaus bendradarbiavimo saitai, o j\u0173 bendradarbiavimas tarnauja bendros visuomen\u0117s gerov\u0117s tikslui. Manome, kad valstyb\u0117s, darbdavi\u0173 ir darbuotoj\u0173 interesus b\u016btina derinti pl\u0117tojant socialin\u0119 partneryst\u0119, sudarant galimybes samdomiems darbuotojams aktyviau dalyvauti sprend\u017eiant \u012fmoni\u0173 \u016bkin\u0117s veiklos ir darbo klausimus.
\nEsame u\u017e tai, kad kapital\u0105 ir darb\u0105 jungian\u010dioje visuomeninio \u016bkio strukt\u016broje rast\u0173si kuo daugiau priva\u010di\u0173 \u016bkini\u0173 element\u0173 ir smulki\u0173 bendrij\u0173. Valstyb\u0117 ir savivaldyb\u0117s turi vertinti ir skatinti privataus asmens bei \u0161eimos iniciatyv\u0105 siekiant savaranki\u0161ko u\u017eimtumo, sudaryti tam kiek \u012fmanoma palankesnes pradines s\u0105lygas.
\nPripa\u017e\u012fstame, kad privatin\u0117 nuosavyb\u0117 savo prigimtimi yra socialinio pob\u016bd\u017eio. Tai nulemia visuotin\u0117 g\u0117rybi\u0173, atsirandan\u010di\u0173 i\u0161 Dievo \u017emonijai dovanotos \u017eem\u0117s ir \u017emoni\u0173 darbo, paskirtis. Tod\u0117l privatin\u0117 nuosavyb\u0117, ypa\u010d gamtos turt\u0173 ir privataus kapitalo, \u012fpareigoja savinink\u0105 naudoti j\u0105 taip, kaip geriau atitikt\u0173 bendros visuomen\u0117s gerov\u0117s tikslus. B\u016bdami \u012fsitikin\u0119, kad priva\u010dios nuosavyb\u0117s teis\u0117 i\u0161plaukia i\u0161 \u017emogaus prigimties, siekiame, kad kiekvienas \u017emogus gal\u0117t\u0173 \u012fgyti ir tur\u0117ti priva\u010dios nuosavyb\u0117s, kad socialiniu teisingumu pagr\u012fstas priva\u010dios nuosavyb\u0117s pasiskirstymas tarp vis\u0173 visuomen\u0117s nari\u0173 ir jos gausinimas stiprint\u0173 visuomen\u0117s solidarum\u0105.<\/p.<\/p>\n

Socialinis teisingumas ir saugumas<\/strong><\/p>\n

Kapitalo pelno siekimas turi b\u016bti saistomas socialin\u0117s atsakomyb\u0117s, o rinkos mechanizmai neturi b\u016bti taikomi be jokios socialin\u0117s atodairos. Ekonomikos procesai neturi b\u016bti vertinami tik pagal stipriausi\u0173 laisvos rinkos veik\u0117j\u0173 interesus, bet turi b\u016bti atsi\u017evelgiama ir j\u0173 padarinius socialiniam teisingumui. Valstyb\u0117 turi imtis reguliavimo priemoni\u0173, kad augant ekonomikai ir vienam gyventojui tenkan\u010dio bendrojo vidaus produkto daliai, b\u016bt\u0173 sustabdytas nenormalaus skirtumo did\u0117jimas tarp turting\u0173j\u0173 grupi\u0173 ir did\u017eiosios nepasiturin\u010dios visuomen\u0117s dalies, d\u0117l ko dauguma visuomen\u0117s nari\u0173 negali s\u0105\u017einingu darbu u\u017esidirbti or\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105 u\u017etikrinan\u010di\u0173 pajam\u0173 ir priversti skursti arba emigruoti.
\nSvarbiausiomis socialinio saugumo didinimo kryptimis laikome minimalaus nedarbo lygio u\u017etikrinim\u0105, didel\u0119 pridedam\u0105j\u0105 vert\u0119 kurian\u010di\u0173 darbo viet\u0173 gausinim\u0105, \u012fvairi\u0173 socialinio draudimo r\u016b\u0161i\u0173 ir pensij\u0173 bei i\u0161mok\u0173 sistemos tobulinim\u0105, jos paj\u0117gumo didinim\u0105, valstyb\u0117s teikiamos paramos b\u016bstui \u012fsigyti apimties i\u0161pl\u0117tim\u0105, visoms b\u016bsto reikalingoms \u0161eimoms ja pasinaudoti sudarym\u0105.
\nGerbiame darbuotoj\u0173 teis\u0119 ir skatiname juos vienytis \u012f profesines s\u0105jungas. Gerbiame dirban\u010di\u0173j\u0173 teis\u0119 reikalauti \u017emoni\u0161k\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 ir teisingo atlyginimo u\u017e savo darb\u0105, kad gal\u0117t\u0173 u\u017esitikrinti \u017emogaus orum\u0105 ne\u017eeminan\u010di\u0105 pad\u0117t\u012f. \u012estatymai turi ginti darbuotojus nuo nepateisinamos darbdavi\u0173 savival\u0117s, u\u017etikrinti saugias darbo s\u0105lygas ir socialin\u0119 apsaug\u0105.
\nMes pabr\u0117\u017eiame valstyb\u0117s priederm\u0119 r\u016bpintis ir reguliuoti ekonomik\u0105 taip, kad b\u016bt\u0173 pakankamai darbo ir u\u017eimtumo galimybi\u0173. Valstyb\u0117 ir savivaldyb\u0117s turi \u012fgyvendinti ne\u012fgali\u0173j\u0173 asmen\u0173 \u012fdarbinimo programas. Valstyb\u0117 turi r\u016bpintis, kad neb\u016bt\u0173 pa\u017eeid\u017eiama dirban\u010diojo asmens teis\u0117 \u012f teising\u0105 u\u017emokest\u012f, kuris pripa\u017eintinas toks, kokio pakanka tinkamai i\u0161laikyti \u0161eim\u0105 ir u\u017etikrinti jos ateit\u012f. Reguliuojant darbo u\u017emokes\u010dio poky\u010dius, reikia spar\u010diau didinti santykinai ma\u017eiausiai apmokam\u0173 darbuotoj\u0173 darbo u\u017emokest\u012f.
\nMokes\u010di\u0173 politika turi \u0161velninti gyventoj\u0173 turtin\u0119 diferenciacij\u0105, stiprinti j\u0173 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105, skatinti papildom\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brim\u0105 ir sudaryti palankias s\u0105lygas prad\u0117ti smulk\u0173j\u012f versl\u0105. Teisingumo principas reikalauja, kad didel\u0117s pajamos b\u016bt\u0173 apmokestinamos santykinai daugiau taikant princip\u0105 \u201cstipresnysis moka daugiau\u201d. Tod\u0117l pasisakome u\u017e progresyvin\u0119, su \u016bkin\u0117s veiklos pl\u0117tros skatinimo kriterijais subalansuot\u0105 fizini\u0173 asmen\u0173 pajam\u0173 mokes\u010di\u0173 sistem\u0105. Numatome taikyti ir \u0161eimos pajam\u0173 mokes\u010dio model\u012f, kai mokes\u010di\u0173 dydis priklauso nuo vienam \u0161eimos nariui tenkan\u010di\u0173 vidutini\u0173 pajam\u0173, suteikiant dirbantiems \u0161eimos nariams teis\u0119 pasirinkti \u2013 mok\u0117ti fizini\u0173 asmen\u0173 pajam\u0173 ar alternatyv\u0173 \u0161eimos pajam\u0173 mokest\u012f.<\/p>\n

Baigiamosios nuostatos<\/strong><\/p>\n

\u0160i programa deklaruoja m\u016bs\u0173 vertybes, kurioms mes esame \u012fsipareigoj\u0119, nustato principus ir nuostatas, kuriomis vadovaudamiesi mes veikiame kaip Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokrat\u0173 bendrija \u2013 sud\u0117tin\u0117 jungtin\u0117s partijos \u201eT\u0117vyn\u0117s s\u0105junga-Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c dalis. B\u016bdami jungtin\u0117s partijos nariai mes taip pat vadovaujam\u0117s m\u016bs\u0173 kartu parengta ir bendrai priimta partijos \u201eT\u0117vyn\u0117s s\u0105junga-Lietuvos krik\u0161\u010dionys demokratai\u201c politin\u0117s veiklos programa.<\/p>\n

\u0160i m\u016bs\u0173 bendrijos programa atspindi tam tikr\u0105 Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 savitum\u0105. Tuo tarpu bendroji jungtin\u0117s partijos politin\u0117s veiklos pagrind\u0173 programa atspindi bendr\u0105 T\u0117vyn\u0117s s\u0105jungos ir Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 vertybin\u0119 orientacij\u0105, abi politines organizacijas suvienijusias pagrindines nuostatas, bendrus tikslus, veiklos gaires ir prioritetus \u012fvairiose vie\u0161ojo gyvenimo ir valstyb\u0117s politikos srityse. Esame \u012fsipareigoj\u0119 vadovautis abiem programomis, jas laikydami vientisa m\u016bs\u0173 veiklos programine platforma.<\/p>\n

* * *<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I. BENDROJI DALIS M\u016bs\u0173 istorin\u0117s i\u0161takos Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 politin\u0117s organizacijos i\u0161takos siekia dar 1904 metus, kai buvo parengta pirmoji Lietuvi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 veiklos programa. 1917 m. Petrapilyje su\u0161aukto Lietuvi\u0173 seimo metu \u012fvykusi Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 konferencija pri\u0117m\u0117 partijos program\u0105 ir i\u0161rinko centro komitet\u0105. Krik\u0161\u010dionys demokratai buvo viena stipriausi\u0173 Petrapilio seimo grupi\u0173, gynusi\u0173 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/75"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=75"}],"version-history":[{"count":11,"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/75\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":117,"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/75\/revisions\/117"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.lkdp.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=75"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}