Pastaruoju metu tęsiasi puolimas prieš urėdijas. Dažnas gyventojas manęs klausia: ar tikrai, būdami valdžioje, jūs  pajėgsite atsispirti verslininkams, kurie šiandien viešai demonstruoja didžiulį norą išdraskyti, privatizuoti didžiausią Lietuvos turtą – valstybinius miškus. Iš tiesų, valstybinių miškų likimas blaškomas jau daugelį metų: nuolat puldinėjamos urėdijos, miškininkai nepagrįstai kaltinami, bandoma “įpiršti” vienokias ar kitokias reformas, griaunančias miškų sistemą. Dar taip neseniai  buvo siūloma reorganizuoti miškų valdymo tvarką, iš dabar veikiančių keturiasdešimt dviejų miškų urėdijų paliekant devynias, ar netgi vieną monopolinę valstybės įmonę. Neva tuomet būtų efektyvesnė medienos prekybos sistema, vieninga investicijų politika. Tokius norus bei tokias reformas siūlo ne mūsų miškų specialistai ar mokslininkai, to siekia stambieji perdirbėjai turėdami aiškų tikslą – kuo mažiau pardavėjų, tuo lengviau susitarti dėl medienos kainos, tuo lengviau išstumti iš rinkos smulkųjį verslą ar privatizuoti miškus.

Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Č.Paulausko kvietimu į seminarą Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose, skirtą Kauno rajono ūkininkams, atvyko Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministras E.Raugalas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė J.Stakėnienė, Seimo narys J.Urbanavičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Daugalienė, Žemės ūkio rūmų direktorius R.Urbonas. Seminare taip pat dalyvavo Kauno rajono tarybos nariai G.Rutkauskas, I.Šmidtas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Č.Bobinas.

Kartu su Jumis dirbdami organizacijoje, kuri jungia 56 valstybių parlamentarus,   nuolatos patiriame nuomonių bei požiūrių skirtumus, kartais tapdami netgi aštrių diskusijų liudininkais. Vis dėlto nei parlamentarų nuomonės, nei valstybių narių požiūriai iki šiol neperžengdavo Helsinkio baigiamajame akte bei Paryžiaus chartijoje apibrėžtų ribų ir nepažeisdavo tų vertybių bei principų, kurie sudaro ESBO, kaip unikalaus politinio formato, pagrindą bei esmę. ESBO kaip organizacija iš tiesų paneigtų pati save, jei toleruotų bandymus neigti suverenią valstybių narių lygybę ir kitas prigimtines jų suverenitetui priklausančias teises.

Š. m. vasario 23 dieną, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueigos būstinėje Švitrigailos 7, vyko Vilniaus skyriaus TS-LKD krikščionių demokratų bendrijos visuotinis susirinkimas. Pagrindinis svarstytinas klausimas buvo skyriaus Pirmininko ir Valdybos rinkimai. Į Pirmininko postą buvo pasiūlyta trys kandidatai: Žilvinas Leleiva, Gintautas Jakimavičius, ir Gerimantas Statinis. Pastarasis dėl didelio užimtumo ir laiko stokos atsisakė kandidatuoti Gintauto Jakimavičiaus naudai. Kandidatams pasišalinus iš salės įvykęs balsavimas nulėmė, kad naujuoju TS-LKD Vilniaus skyriaus krikščionių demokratų bendrijos Pirmininku išrinktas Žilvinas Leleiva. Po to vykęs balsavimas išrinko naują skyriaus valdybą iš penkių narių. Jais tapo - Gražina Mongirdienė, Gintautas Jakimavičius, Kęstutis Salickas, Tomas Čepononis, Artūras Skrinska. Po formaliosios dalies susirinkusieji dalyvavo silpnybių, stiprybių, grėsmių, ir galimybių imitaciniame tyrime, kurio rezultatų analizė turės padėti nustatyti skyriaus veiklos gaires ir kryptis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių Justino Urbanavičiaus ir Aurelijos Stancikienės iniciatyva vasario 23 dieną buvo surengtas antrasis susitikimas su Ringaudų bendruomenės atstovais dėl Kauno rajone, Tabariškių kaime netoli Ringaudų, veikiančios įmonės „Danplastas“. Pasitarime taip pat dalyvavo komiteto narys Stanislovas Giedraitis, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimundas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos taršos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Kauno rajono savivaldybės bei įmonės „Danplastas“ atstovai. „Pirmą kartą susitikęs su Ringaudų gyventojais supratau, jog žmonės tikrai turi problemą, kurią reikia spręsti, todėl surengėme pakartotinį pasitarimą, įtraukdami atsakingus asmenis", - kalbėjo susitikimo iniciatorius.

2009 metų vasario 19 dieną įvyko bendras LR Seimo Aplinkos apsaugos, Sveikatos ir Kaimo reikalų komitetų atstovų išvažiuojamas posėdis į Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime esantį bendrovės „Saerimner" kiaulių kompleksą. Jame dalyvavę Seimo nariai, Prezidentės, Vyriausybės bei kitų institucijų atstovai vienoje iš stambiausių Lietuvoje danų kapitalo įmonėje gilinosi į vietinės bendruomenės, savivaldybės, aplinkosaugos ir pačios bendrovės atstovų pasiūlymus kvapų mažinimo klausimu. Pasak išvykoje dalyvavusio Aplinkos apsaugos komiteto nario Justino Urbanavičiaus, toks posėdis yra labai naudingas visiems komitetams, nes iš arti pamačius esamą padėtį, bus galima geriau išnagrinėti šį klausimą dalyvaujant visų sričių specialistams. 

Vasario 19-20 d. Briuselio ateitininkų klubas surengė Ateitininkų organizacijos 100 metų jubiliejaus minėjimą „Ateitį regim Tėvynės laimingą“. Briuselyje LR Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos vykusiame renginio atidaryme vienas iš renginio rėmėjų Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas perdavė sveikinimo žodį susirinkusiems šio garbingo šimtmečio proga. A. Saudargas, minėdamas Belgijos Liuveno universitetą kaip vieną iš Ateitininkų judėjimo lopšių teigė: „Prasminga, kad atgimstanti Lietuva sėmėsi įdėjų iš krikščioniškosios Europos versmės. Dabar, kai Europa, Jono Pauliaus II–jo žodžiais tariant, kvėpuoja abiem savo plaučiais, gražus yra noras aplankyti vieną savo gimtaviečių“.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą parengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Pirminiai įstatymo projekto nuostatų siūlytojai – atsinaujinančių energijos išteklių asocijuotos struktūros, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Seimo nariai, visuomenės atstovai.